- atskirdinėti
- atskirdinė́ti; Sut 1. Lp žr. 1 atskirti 1: Reikia mekyną nuog grūdo atskirdinė́t Lz. 2. žr. 1 atskirti 3: Neišmanykig, idant ižg čia atskirdinė́tų dvasią DP436. 3. žr. 1 atskirti 4: Kiaules atskirdinė́ja, jos ir lekia namon Sem. 4. žr. 1 atskirti 7: Mane nuog savę atskirdinė́ji Dv. 5. refl. SD1159, Šč žr. 1 atskirti 11 (refl.). 6. iter. dem. 1 atskirti 13: Atskirdinėta ji nuo bažnyčios (ekskomunikuota) Gmž. 7. žr. 1 atskirti 14: Palšuojuos jautelius duoti žadėjo, margąjas karveles atskirdinėjo LTR(Kb). \ skirdinėti; atskirdinėti; išskirdinėti; paskirdinėti; praskirdinėti; razskirdinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.